korukai

×korùkai sm. pl. (2) 1. mažos šlajelės, naudojamos, rąstus vežant, plongaliui padėti: Pririšk gerai korukùs prie rogių Dbk. Trumpesnes pavažas palik korukam Stk. Jei ilgus medžius vešite, užsodinkite vyrą, ne vaiką, ant korùkų, kad neįvažiuotumėt į grabę Zp. 2. vaikų rogutės: Tėti, padaryk korukùs Rs.